kukutis rašė:
o kas yra absoliučioji dvasinė sfera?
Absoliuto (Dievo) energijos skiriamos į vidinę sąmoningąją (čit šakti) ir išorinę materialią. Tai viskas, kas vyksta vidinėje Absoliuto sąmonės energijoje yra dvasinis pasaulis, dvasinė sfera. Tyra absoliuti Sąmonė, kuri nesiliečia su materija. Jeigu konkrečiai, dvasinis pasaulis vadinamas Vaikuntha, yra aprašymai.
Cituoti:
tai kokiu įrankiu man pažinti absoliutą jei negaliu naudotis protu? jei protu suvoki kad absoliutas yra, bet neigi proto galimybę jį sąlyginai pažinti? Jau suvokdamas kad jis yra, žengi link jo pažinimo.
Ne, kaip tik, protas yra sąlyginė priemonė. Bet juo pasinaudojus, tiek kiek iš jo galima išspausti, suprantant proto apribojimus ir galimybes, virš proto lygio reiks pakilti. Vien materialių atributų neigimas protu nesudaro Absoliuto pažinimo, nei tokio pažinimo galimybės. Materialus neigimas ("beformiškumas"), ar teigimas (formos primetimas) - koks skirtumas? - toks procesas vis vien remiasi į materialią patirtį.
Cituoti:
"Beformiškumo idėja" ir yra Absoliutumo pripažinimas.
Taip, jeigu tuo turime galvoje, kad Absoliutas nesuvokiamas ir nematerialus, nėra sąlygotas materialių formų.
Cituoti:
ir nebūtinai žmogus yra tik maža absoliuto dalelė- nesutikčiau su tuo. Jei pasigilintum kas yra žmogus, jis tau maža dalelė nepasirodytų...

Gilinuos gilinuos, ir matau, kad labai maža. Kūną su visata palyginus - smiltelė. Žmogaus sąmonės aprėptis - labai maža. Tikrai neabsoliuti. Absoliuti sąmonė - reiškia žinoti viską, iki kiekvieno atomo ir makroreiškinių, kas vyksta visose visatose, kiekvienu laiko momentu. Čia tai galia. Žmogaus sąmonės prigimtyje to nėra.